InWordsWeTrust | Nuomonė
15893
portfolio_page-template-default,single,single-portfolio_page,postid-15893,ajax_fade,page_not_loaded,,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-13.9,qode-theme-bridge,disabled_footer_top,wpb-js-composer js-comp-ver-5.4.7,vc_responsive
 

Nuomonė

About This Project

#AnalitinisMąstymas

Visi baigę mokyklą ar ją bebaigią yra vienaip ar kitaip susidūrę su tokiu sunkiu darbu kaip studijų programos rinkimasis. Tai toks procesas, kai kone kiekvieną kartą besirenkant, norisi pasispraginti popkornų ir stebėti, kiek toli nubėgs fantazija, skaitydama skambias frazes, ir kiek lūkesčių ateičiai susikursi.
Viena iš tokių sparnuotų frazių, esančių kiekviename studijų programos apraše, – tai analitinis mąstymas. Dažnai į tokius apyrašo elementus numojama ranka ir akimis bėgama prie „tikrųjų“ programos tikslų. Deja, tikrieji universiteto tikslai ir yra užkoduoti tose sparnuotose frazėse, bet tuomet kyla klausimas – ar geba šiuos tikslus iššifruoti abiturientas, pastaruosius dvylika metų nieko bendro neturėjęs nei su savarankiška analize, nei su, neužpykite, savarankišku mąstymu.
Mano supratimu, analitinis mąstymas yra tai, ko asmuo gauna universitete, ir ko negali gauti niekur kitur. Tai yra dalis to turto, kurį mes išsinešame savyje kaip asmenybėje, bet ne diplome; tai dalis to darbo pasekmių, kuris atsispindi mūsų sugebėjimuose, bet ne gyvenimo aprašyme.
Yra sunku suvokti, kodėl jauni žmonės vis dažniau ima atsisakyti universitetinio išsilavinimo, skubėdami „prašokti“ šį gyvenimo tarpsnį manydami, kad tiek analitinį mąstymą, tiek kitas svarbias savybes jie jau yra įgiję. Išties apmaudu, kad šį – universitetinį – laiko periodą yra norima „prašokti“ ir dirbti gyvenimui, o ne sau.
Nerkite į gyvenimą gilyn, puoselėkite save, o gyvenimui atidirbti dar spėsite

Category
Rašto darbai