InWordsWeTrust | Genderlektas
16007
post-template-default,single,single-post,postid-16007,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-13.9,qode-theme-bridge,disabled_footer_top,wpb-js-composer js-comp-ver-5.4.7,vc_responsive
 

Genderlektas

Genderlektas

„Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“ – nenuginčijama tiesa. Kodėl? Vyrų ir moterų kalbiniai konstruktai skiriasi kaip Marsas ir Venera.

 

Regis, kiekvieną dieną kažkas vis bando paaiškinti, kodėl vyrai ir moterys yra tokie priešingi. Atlikta gausybė psichologinių tyrimų, gilintasi į žmonijos pradžią, moterų ir vyrų prototipų ieškota net Antikos dievuose ir mitologinėse būtybėse. Visos šios teorijos ir bandymai kaip upeliai subėga į genderlekto jūrą ir tada jau turime ką turime – skirtingi moterų ir vyrų dialektai apibūdinami netgi kaip dvi priešingos kultūrinės sistemos.

Genderlektas – skirtingų lyčių formuojamas skirtingas kalbėjimo būdas.

 

KAIP KALBA VYRAI

 

Iš tiesų, tai jie nedaugžodžiauja. Bet vos pravėrę burnas, jie fundamentaliai skiriasi nuo dailiųjų pašnekovių. Kalbėdami vyrai yra mažiau emocionalūs, jiems tikrųjų emocijų raiška – silpnumo ženklas. Jie, pasakodami situacijas, nelinkę naudoti būdvardžių, palyginimų ar kitų kalbinės raiškos priemonių. Jei vyras nori pasakyti, kad yra laimingas, jis taip ir pasakys: aš esu laimingas. Kalbėtojai vyrai yra linkę komunikuoti viešumoje, didesniame žmonių būryje, nes kiekvienas pokalbis – tai proga parodyti savo vyriškumą, valdžią ir statusą. Dalindamiesi neigiamomis situacijomis, vyrai dažnai jas nugvelbs iš pažįstamų, bet jokiu būdu nepasakos apie savo nepavykusias patirtis. Bet jei tik ras progą – visuomet pasidalins savo herojiškumu. Pastebėjote, kaip vyrų būryje dažnai keičiasi temos? Vyrai linkę pertraukti savo pašnekovus, pakeisti kalbėjimo kryptį, nes, pasikartosiu, – kiekviena nauja situacija, kiekviena nauja pokalbio gairė suteikia šansą sužibėti. Konfliktai  vyrams retai sukelia nemalonius jausmus, pykčio išraiška – hierarchijos įrodymas, savo statuso patvirtinimas. Moters ir vyro dialoge vyrai – riboti pašnekovai, jų atsakymai dažnai paremti paralingvistika – nekalbiniais garsiniais reiškiniais, tokiais kaip „mhm“.

Reziumė: vyrai nėra linkę į gausią kalbinę raišką, klausimai ir atsakymai – konkretūs, visa komunikacija paremta savo galios vaizdavimu ar rūpimos informacijos rinkimu.

 

KAIP KALBA MOTERYS

 

Jei moteriai kalbėjimo metu su pašnekovu nepavyko užmegzti emocinio ryšio – pokalbis vertinamas kaip niekam tikęs. Emocinį artumą moterys sukuria savo kalbą praturtindamos epitetais, būdvardžiais ir kitomis įvairiomis kalbinėmis variacijomis. Apskritai, moterų kalba yra gyvesnė nei vyrų – moterų vartojami žodynai turiningesni (vartojama net 70 proc. daugiau žodžių). Kita vertus, kalbėtojos naudoja daug „tuščių“ būdvardžių, nereikšmingų pabrėžiamųjų žodžių. Priešingai nei vyrai, moterys, norėdamos pasakyti, kad yra laimingos, tai gali iškomunikuoti labai skirtingais būdais. Sakinį „aš esu laiminga“, jos gali paversti štai tokiais: „aš esu labai laiminga“, „aš esu tooooookia laiminga“, „aš esu laiminga, nes….“, „aš esu laiminga, bet…“. Jei esate matę būrį moterų, kurios garsiai kvatoja, šypsosi ir įnirtingai linksi galvomis, tai žinokite – šis vaizdas yra tikras muliažas. Moterims priimtiniau bendrauti mažame kontakte, kuriame galima įsiklausyti ir susitapatinti. Pastebima, kad bendraudamos moterys gali ilgą laiką išlaikyti temą nepakitusią, pašnekovės retai pertrauks viena kitą, o jei ir pasitaikys įterpinių, tai bus tik pritarimas, padrąsinantis palinkčiojimas galva arba nesibaigianti „aha, aha…“ virtinė. Moterys linkusios kelti daugiau klausimų nei vyrai, jos tarsi „užkamšo“ pokalbį. Tiesa, moterys dažniau save pateiks kaip auką ir pabrėš savo emocinius išgyvenimus. Dailiosios kalbėtojos be galo vertina gerus komunikacijos gebėjimus ir raštingumą, todėl pagal šiuos reikalavimus atsirenka ne tik savo pašnekoves, bet ir antras puses. Priešingai nei vyrams, konfliktai moterims reiškia atšalimą, sumažėjusį emocinį kontaktą ir net kančią.

Reziumė: moterų pokalbiai pagrįsti emociniais ryšiais, kalbinės išraiškos priemonėmis, išklausymu ir susitapatinimu, kalbėdamos jos nesiekia parodyti savo statuso ar kitaip užkariauti klausytojų širdis.

 

EMESAL – moterų kalba

 

Nors šaltinių apie išskirtinį moterų dialektą nėra daug, tačiau ir mažas informacijos kiekis liudija ją buvus. Šumerų civilizacijoje dominavo bendroji abiejų lyčių kalba, vadinta emegir, tačiau greta jos naudotas ir moteriškasis dialektas – emesal. Deja, nėra bendro susitarimo, kaip reikėtų šifruoti šį žodį, vienas iš spėjimų – „tiesus liežuvis“. Manoma, kad pirmiausia moteriškasis dialektas naudotas tik mitologinėje literatūroje, kuomet norėta perteikti deivių iškalbą. Laikui bėgant, manoma, moterys ėmė emesal kalbą vartoti ritualams atlikti, taip pat dievybių garbinimui. Nuo įprastinio – bendrojo dialekto moterų kalba labiausiai skiriasi fonetinėmis išraiškomis (pakitęs bendrosios kalbos raidžių tarimas), tačiau yra randama ir skirtingų, vien emesal kalbai būdingų žodžių.

 

Marsas ir Venera visada liks skirtingomis planetomis, lygiai kaip vyrai ir moterys – skirtingo dialekto vartotojai. Įstabu yra tai, kad tiek vyrai, tiek moterys rašo knygas, atlieka žurnalistinį darbą – kitais žodžiais tariant, skirtingus dialektus sutinkame kasdien, patys to nežinodami. Viena vertus, skirtingi komunikavimo būdai praturtina kalbą, kita vertus, skirtingų dialektų supratimas leidžia dar geriau pažinti priešingas lytis.

No Comments

Post A Comment