InWordsWeTrust | Mokytojo žvaigždė žiba daugiau nei vieną kartą
15985
post-template-default,single,single-post,postid-15985,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-13.9,qode-theme-bridge,disabled_footer_top,wpb-js-composer js-comp-ver-5.4.7,vc_responsive
 

Mokytojo žvaigždė žiba daugiau nei vieną kartą

Mokytojo žvaigždė žiba daugiau nei vieną kartą

 

Atsakomybė už savo kelio pasirinkimą. Profesijos netobulumas ir taip laukiamas atgalinis ryšys. Apie šiandienos pradedančiojo mokytojo profesiją pasakoja charizmatiškasis Tautvydas Jurkša.

 

A.: Kas lėmė, kad pasirinkai muzikos kelią, o vėliau – ir muzikos pedagogiką?

 

T.J.: Mano ir akordeono kontakto pradžia buvo labai užtikrinta – vos šešerių atkulniavau į muzikos mokyklą ir pareiškiau, kad noriu groti būtent šiuo instrumentu. Nesuprantu, iš kur aš jį žinojau (šypsosi). Aibė koncertų ir  laimėjimai  konkursuose vis motyvavo „nenumesti“ šios pasirinktos veiklos, nors dvejonių tikrai kildavo. Atvirai, apie pedagogo profesiją niekada nesvajojau, labiau norėjau būti tik profesionalus atlikėjas. Tačiau atsiradus galimybei mokytojauti, nusprendžiau ją išnaudoti. Kelis metus teko dėstyti Kaune, o dabar jau kuris laikas mokau Vilniaus B. Dvarionio muzikos mokykloje.

 

A.: Kaip sekasi mokytojauti?

 

T.J.: Taisyklė paprasta – būti pedagogu nesunku, yra sunku būti geru šios srities atstovu. Iš tiesų, pedagogo sąvoka yra labai plati: į ją neretai patenka ir psichologo, ir tėčio vaidmenys – ne kartą su ugdytiniais mokėmės užsirišti batus, teko išmokyti pažinti ir laikrodį… Kasdien vis labiau pastebiu, kad šiuolaikiniai tėvai savo atžalas myli pinigais, todėl gyvenimo mokykla tenka pedagogams. Nesakau, kad taip turėtų būti, bet jeigu matau, kad mokiniui tą dieną trūksta pokalbio ar pamokymo, būtinai bandome šią problemą išspręsti.Todėl atsakyti į klausimą apie sėkmingą mokytojavimą negaliu  – pedagogas niekada neapsibrėžia vien tik savo dalyko mokymu. Tačiau manau, kad man sekasi dirbti su vaikas: aš mėgstu juos, o jie – mane.

 

 

A.: Kuo dar užsiimi be pedagogikos?

 

T.J.: Kaip ir minėjau, mano užmojis tapti profesionaliu atlikėju niekur nedingo. Muzikoje kaip ir sporte – privalu palaikyti gerą formą, todėl užsiimu plačia koncertine veikla. Neseniai prisijungiau prie grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Su šiuo muzikiniu kolektyvu jau teko pasirodyti galybėje koncertų ir festivalių. Taip pat, visada smagu koncertuoti kartu su grupe „Lina Rovaitė & Drums2Accordions“.

 

Siekti muziko karjeros man padėjo visi mano kelyje sutikti dėstytojai, vienaip ar kitaip prisidėję tiek prie mano asmenybės formavimo, tiek prie profesionalaus atlikėjo karjeros. Atmintyje yra išlikusi dėstytojo N. Bakulos frazė. Jis nuolat kartojo, kad jei turi tikslą, reikia juo besąlygiškai tikėti, – tuomet jis tikrai išsipildys. Ir šiandien, regis, mano svajonės išties pildosi…

 

A.: Ar kuri muziką pats?

 

T.J.: Taip. Rašau ir solistams, ir ansambliams. Mane be galo įkvepia muzikinės naujovės, projektai, naujo kolektyvo rinkimas. Štai mūsų grupė „Drums2Accordions“ atlieka mano kurtą muziką, kuri yra labai novatoriška ir Lietuvoje dar negirdėta. Taip pat kuriu muziką ir mažiesiems akordeono muzikos atlikėjams.

A.: ar lieka laiko sau, ar visas minutes suvalgo muzikavimas?

 

T.J.: Kai tenka dirbti ir pedagoginį darbą, ir siekti profesionalaus atlikėjo karjeros, laisvo laiko beveik nelieka. Pamokos, repeticijos, koncertai… Visoms šioms veikloms reikia  atiduoti be galo daug savęs. Žinoma, leidžiu sau pasimėgauti ir laisvadieniais – juos stengiuosi praleisti namuose su šeima. Tačiau nesu žmogus, kuris mėgtų rutiną. Itin griežta dienotvarkė ar mėnesio planai užtikrina stabilumą, bet esu linkęs galvoti, kad gyvenime reikia atverti duris ir naujovėms, netikėtumams. Vis labiau stengiuosi įsisavinti faktą, kad žmogus gyvena tik vieną kartą, todėl privalo pasinaudoti visomis jo kelyje atsirandančiomis galimybėmis.

 

Gyvenimas – nenuspėjamas dalykas. Viena vertus, mes patys kuriame savo ateitį, bet kita vertus – unikalūs nuotykiai, neplanuoti susitikimai ar net ekstremalumas suteikia gyvenimui žavesio.

 

No Comments

Post A Comment