InWordsWeTrust | solo
15920
post-template-default,single,single-post,postid-15920,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-13.9,qode-theme-bridge,disabled_footer_top,wpb-js-composer js-comp-ver-5.4.7,vc_responsive
 

solo

solo

Solo trip. Londonas.

Lengvabūdiška, nereikalinga, baisu… Visa ši žodžių tirada mane užplūsdavo pagalvojus apie kelionę vienam – juk tai didžiulė atsakomybė, dideli sprendimai.

Pradėsiu nuo to, kokie mes, būdami vienodi, neišvengiamai ir instinktyviai siekiame unikalumo. Mes tikime, kad mūsų gyvenimai – ištisas nevienodumo kelias, kurį, mūsų manymu, tik mes renkamės nueiti. Nesipriešinisiu – kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertas būti aprašytas, tačiau pagrindinė istorijos linija yra labiau nei panaši. Keičiasi tik detalės.

Taip ir ši kelionė. Tai buvo mažiausiai unikalu, mažiausiai keista. Prasilenkiau su daugybe klaidžiotojų, kurie, įsikibę žemėlapio ar žingsniuodami be jo, ėjo pakėlę galvas, būdami labiau su savimi, nei su Londonu.

Miestas geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai einame mums nežinoma linkme. Gidų planuojamos ekskursijos, minia žmonių, per didelį karštį bidzenanti iš paskos, ima atrodyti kaip atgyvena, kurios jau vargu, ar kam bereikia. Dabar yra svarbus didelio miesto ir mažo žmogaus santykis, kuris gydo, augina ir išlaisvina.

Yra banalu kalbėti apie vidinius dalykus, vidinius suvenyrus, kuriuos parsivežame savyje. Šiuo atveju aš parsivežu savęs suvokimą, nors ir minimalų, parsivežu ir savo mintis, kurios, įtariu, jau labai ilgą laiką buvo išvykusios į solo tripą.

Keliaukite. Keliaukite ir nebijokite. Pažinsite ne tik pasaulį, bet ir patį save.

No Comments

Post A Comment